pakampinis

pakámpinis, -ė adj. (1) NdŽ, pakampìnis (2) [K] 1. esantis pakampėse, nuošalus: Saugokis vietų pakampinių ir tamsių brš. 2. SD268, N, [K] vengiantis viešumos, slaptai, pakampėse daromas, veikiantis: Šitas ponas, kortomis pralošęs gan didelį dvarą, užsiėmė pakampine advokatūra, visokiuose urvuose duodamas žmonėms patarimus ir rašydamas prašymus LzP. Priturėkiat liežuvį nu apkalbų – pakampinės kalbos nepraeina veltuo rš.